Lankytinos Vietos

Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė

2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu. Statinio architektas Š. Kiaunė.

1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiają salą. Pakrantėje pradėtas kurti skulptūrų parkas. Zaraso ežero pakrantę galima lankyti visais metų laikais.

Obeliskas Sankt Peterburgo – Varšuvos traktui atminti

1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su  masyviu Rusijos imperijos herbu ir  užrašu „Po velenijem gosudaria imperatora Nikolaja I sooruženana sipnaja doroga ot Kovno do Dinaburga 193 versti. 1836 g.“ Autorius – Petr Šteinkeller. Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, nuėmus herbą, obeliskas buvo laikomas Nepriklausomybės paminklu, o aplink esantis parkas vadintas Nepriklausomybės parku.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Neobarokinio stiliaus bažnyčia pastatyta ant vienos iš aukščiausių vietų mieste. Statinys stačiakampio plano, vienanavis. Pagrindiniame fasade tarp plataus banguoto profilio frontono iškilę du bokštai. Keturių tarpsnių bokštų viršutinės dalys aštuoniasienės, su barokinių formų šalmais, rutuliniais antstatais ir ažūriniais kryžiais, fasado ir bokštų angos skirtingų dydžių ir formų. Bažnyčioje yra trys altoriai, kuriems būdinga orderinė tvarka. Jie puošti dirbtinio marmuro kolonomis, laužytais ir gausiai ornamentuotais architravais ir jų antstatais. Virš didžiojo altoriaus iškirstas pusapskritis langas, kuriame pakabintas istorinis Švč. Mergelės Marijos paveikslas „Marija su Kūdikiu“ su lotynų kalba užrašytu tekstu. Įrašas sidabrinėje lentelėje byloja, jog paveikslas atgabentas iš Vilniaus ir čia pakabintas tam, kad primintų stebuklingą jo išgelbėjimą nuo didžiulio gaisro.

Zaraso ežero Didžioji sala

44 ha ploto sala – antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.

Zarasų Sėlių aikštė

Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.

Zarasaičio ežero paplūdimys

2014 m. gegužės mėn. atidarytas Zarasaičio ežero paplūdimys pagal architektūrinio kolektyvo „a2sm“ projektą įgavo humanišką šiuolaikišką pavidalą.  Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu jau keletą dešimtmečių laikomas Zarasų miesto poilsiautojų traukos centru.  Daugelio kartų žmonėms įsimintinos vasaros Zarasuose asocijuojasi su šuoliais nuo dešimties metrų šuolių į vandenį tramplynu – vieninteliu tokiu Lietuvoje. Šiuo metu džiugina atnaujinta tramplyno ir baseiną juosiančio tilto infrastruktūra.

Zarasų krašto muziejus

Apsilankę muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių minėjimai. Muziejus ir viešoji biblioteka veikia ketvirtajame dešimtmetyje pastatytoje puikios architektūros progimnazijoje.
​Taip Zarasų krašto muziejuje galite užsisakyti vieną iš daugybės organizuojamų edukacinių programų.

Vandenlenčių parkas „WAKE-INN Zarasai“

WAKE INN ZARASAI – tai nuostabioje Lietuvos vietoje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje,
įsikūręs vandenlenčių parkas ratu. Šio sporto entuziastus džiugina vandenyje įrengta itin moderni trasa
su 6 bokštais, 8 vežimėliais ir net 9 „Wake Station“ figūromis – „Kicker 130“ (2 vnt.), „Roof Top 21m“,
„Fun Box I 20m“, „Ride on Handrail 15 m“, „3D Incline 10m“, „Stacked Box 12m“, „Fat Pipe I 20m“,
„Bowl 2 Banana Transfer Box 23m“.
Klientų patogumui vandenyje esančią trasą juosia medinis takelis, kad būtų lengva ir saugu išlipti iš
vandens, ir nereikėtų plaukti ilgos distancijos iki kranto. Be to, vandenlenčių trasos viduryje yra
sumontuotas ežero bangas kontroliuojantis bangolaužis.
Reiktų nepamiršti ir to, kad šis vandenlenčių parkas – pramogų ir laisvalaikio komplekso visai šeimai
dalis. Šį kompleksą sudaro:
2 kavinės;
vandenlenčių sporto įrangos ir laisvalaikio prekių parduotuvė;
paplūdimys;
paplūdimio tiklinio ir krepšinio aikštelės;
keturviečiai apgyvendinimo nameliai „Camping pod“;

Gražutės regioninio parko Lankytojų centras su Salako krašto etnografine ekspozicija ir Vidos Žilinskienės ,,Jūrų muziejus”

Lankytojų centras – tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką. Lankytojų centre teikiama profesionali, visapusiška informacija apie Gražutės regioninio parko lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Jums nemokamai suteiksime išsamią informaciją apie muziejus, amatų centrus, pažintinius takus, vandens ir dviračių trasas, stovyklavietes bei naudingą informaciją apie kaimo turizmo sodybas, maitinimą bei įvairias aktyvaus poilsio galimybes Gražutės regioniniame parke. Apsilankę centre galėsitės naudotis Wi-Fi, įsigyti parko lankytojo bilietą, suvenyrų. Lankytojų centre be gamtinės ekspozicijos, pristatančios Gražutės regioninio parko įvairovę yra ir Salako krašto etnografinė ekspozicija. Gražutės regioninio parko lankytojų centre įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ yra bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs jūrų muziejus. Jūrų muziejus – tai unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija.

Sartų regioninio parko lankytojų centras

Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą. Surasite išsamią informaciją apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, esančias regioninio parko teritorijoje. Atskiras stendas su filmuota medžiaga skirtas žirgų lenktynėms, kurių tradicija Dusetose siekia daugiau kaip 100 metų.

Šlyninkos vandens malūnas

Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviškumi alumi. Besisvečiuodami galėsite pasiklausyti šmaikščių malūnininko pasakojimų apie malūno gyvenimą, o malūnininkė paporins kaip mūsų protėviai Lietuviai gyveno prieš daugiau nei 100 metų.

Stelmužės ąžuolas

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos. Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.

Antazavės dvarvietė

Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovi neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kadaisę priklausę garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIIIa. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Jos užsakymu buvo pastatyta ir dvi oficinos, bažnyčia, klebonija, špitolė ir užeigos namai. Apie plačią, įdomią ir maištingą grafų Pliaterių giminę yra išlikę šaltinių: apie Tadeušą ir jo sūnų Mykolą, atiduotą į rekrūtus, apie 1831m. metų sukilime pasižymėjusią Emiliją Pliaterytę. Būtent Antazavės dvare Emilija Pliaterytė 1931m. kovo 25d. pasirašė pareiškimą, kuriame pranešė apie savo sprendimą prisidėti prie sukilėlių. Šiuo metu dvare įkurtas tradicinių Zarasų krašto amatų centras, kuriame įrengtos medžio drožybos, audimo, ir keramikos dirbtuvės, vyksta amatininkų parodos ir užsiėmimai.

Tiltiškių vandens malūnas

Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis. Pagrindinis ir originaliausias muziejaus eksponatas – tai pats vandens malūnas išlikusios originalios girnos, keltuvas, autentiški vitražai. Didžiąją muziejaus dalį užima senoviškų radijo aparatų kolekcija: nuo seniausios detektorinės radijos, vienos pirmųjų garso laikmenų gramofoninės plokštelės iki Kauno radijo gamykloje gamintos magnetolos. Malūno lankytojai, užsukę, galės padegustuoti mūsų krašto gėrimų ir patiekalų.

Salako pažintinis takas

Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas.
Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežero istoriją, susipažinsite su aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško paukščiais.
Pažintinio tako maršrute – šeimų pamėgtas Gražutės regioninio parko lankytojų centras, kuriame Jūsų laukia Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“, interaktyvi regioninio parko gamtos ir įdomi Salako krašto etnografinė ekspozicijos. Lankytojų centras pritaikytas asmenis turintiems judėjimo negalią. Lankytojų centre galite įsigyti Saugomos teritorijos lankytojo bilietą.
Lydimi pažintinio tako rodyklių aplankysite įdomias Salako totorių ir senąsias miestelio kapines, išpuoselėtą Salako miestelio centrą, pirmojo mokytojo Salake A. Poderio memorialinį muziejų, pamatysite aukščiausią akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią šalyje. Parko lankytojams take puiki galimybė pažinti paskutiniojo ledynmečio liudytoją – Salako ozą!? Jei Jūs vis dar galvojate, kad tai prekybos centras – pirmyn į kelionę Salako pažintiniu taku!

Velikuškių II (Sala) piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos rytinio galo krante, tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio kairiajame krante. Iš trijų pusių piliakalnį supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, todėl piliakalnis dar žinomas Salos pavadinimu. Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies šlako, gyvulių kaulų ir akmeninių kirvukų, jo pašlaitėse yra senovinės gyvenvietės žymės.

Pakačinės (Dembų) piliakalnis

Pakačinių piliakalnis, dar žinomas ir Dembų vardu, yra Antazavės šile. 1933 m. P. Tarasenka aikštelės V pakraštyje ištyrė kelias perkasas (30 m2 plotą), aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I-ojo tūkstantmečio prieš Kristų iki I-ojo tūkstantmečio vidurio po Kristaus.

Antalieptės kabantis tiltas

Pėsčiųjų tiltas per Šventąją Antalieptėje  įrengtas 1986 m. Jis medinis, pakabinamas ant metalinių lynų, o jį laiko dvi poros betoninių stovų su atramomis ir atotampomis.  Tiltas ypač įdomus vaikams ir jų vadinamas „beždžionių tiltu“. 1999 m. tiltas įrašytas į istorijos ir technikos paveldo objektų sąrašą.

Vergų bokštas

Vergų bokštas–tai nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, pastatytas iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio? esantis Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero. XVII-XIX a. čia buvo dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečiai Folkerzamai, o vėliau caro dvariškiai Valujevai, kurie garsėjo savo žiaurumu. Pastatytame bokšte jie kalino ir bausdavo prasikaltusius baudžiauninkus – uždarydavo nakčiai, o dieną vėl išvarydavo į darbą. Vergų bokštas tarnavo kaip kalėjimas. Šio bokšto sienos – 0,75 m storio. Statinys yra restauruotas, įrašytas į XVII a. architektūros paminklų sąrašą. Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad, neištvėrę dvaro šeimininkų žiaurumo, baudžiauninkai dažnai bėgdavo iš Stelmužės ar net nusižudydavo.

Daugiau lankytinų vietų ir objektų galite rasti Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro svetainėje.